Nukryžiavimas. Kazanės Dievo Motinos ikona su priešais stovinčiais šventaisiais. Stačiatikių kryžius

Didelį kaklo kryžių, savo forma primenantį inkarą (seniausias kryžiaus atvaizdas, vilties ir išganymo simbolis), puošia Kristaus, Dievo Motinos ir šventųjų ikonos — tų šventųjų, kurie išgarsėjo kova su nelabosiomis jėgomis, burtininkais, kitatikiais ir visokiu blogiu apskritai.

Priekinėje pusėje šalia nukryžiuoto Išganytojo stovi šventieji kankiniai Kiprijonas ir Justina. Viešpats suteikė šventiesiems malonę padėti žmonėms kovoje su velniu.

Šalia ištiestų nukryžiuoto Kristaus rankų stovi šventieji arkangelai Mykolas (kairėje) ir Urielis, kuriems duota galia padėti žmonėms kovoje su piktybės dvasiomis. Jie stiprina mumyse šventąjį tikėjimą, apšviečia protą Evangelijos šviesa. Arkangelas Mykolas vaizduojamas su kalaviju rankoje. Jis — angelų kariuomenės vadas, nubloškęs iš Dangaus prieš Dievą sukilusią Aušrinę. Arkangelo Urielio rankoje — ugnis. Jis neša į pasaulį Dievo šviesą ir valdo dangaus šviesulius.

Virš nukryžiavimo pavaizduotas rankų nedarytas Išganytojo atvaizdas.

Kryžiaus papėdėje įamžintas garsiausias karys-slibinų nugalėtojas — didysis kankinys Jurgis Nugalėtojas. Dar vienas karys-slibinų nugalėtojas pavaizduotas kitoje kryžiaus pusėje.

Tai didysis kankinys Teodoras Stratilatas. Apsiginklavęs kalaviju ir malda, jis nugalėjo slibiną, rijusį žmones ir gyvulius jo gimtojo miesto Euchaitų apylinkėse. Su pakeltu kalaviju didysis kankinys Teodoras pavaizduotas dešinėje nuo Kazanės Dievo Motinos ikonos.

Kazanės ikona — kitos kryžiaus pusės centrinis atvaizdas. Kairėje nuo Kazanės ikonos — didžiojo kankinio Nikitos atvaizdas, vadinamo «demonų varytoju», viršuje — gynėjo, šventojo kunigaikščio Aleksandro Neviškio atvaizdas. Apatinę kryžiaus dalį užima jo šventųjų protėvių, kunigaikščių-kentėtojų Boriso ir Glebo ikonos.